In 2021 Šilainiai Project will be working on the theme of Art, Science and Environment. We are very happy to invite you to the first public event, which marks an important milestone in our cross-sectorial partnership with heritage professionals, scientists, NGO’s and communities collaborating for change.

[ŽEMIAU – LIETUVIŠKAI]

Online forum “Taking action on climate: urban gardens and composting in the city” took place 5 March, 9:00 – 12:00 GMT+02:00 Via Zoom – registration required and live on Facebook: @silainiusodai

Climate change can seem like an abstract concept and it can be overwhelming at times, so can citizens and local communities make a difference? We invite you to meet inspiring speakers from NGO, social business and public sector as well as active citizens who are adopting sustainable ways ways of working and taking practical steps that are not only beneficial to our environment but also have positive effects on our health and wellbeing.

Our focus was urban gardening and composting in the city.

 Spring is coming! We invite you to plant a seed of your choice during this forum.

Opening words:

• Helen Nilsson, Director of Nordic Council of Ministers Office in Lithuania

• Aistė Gedvilienė, Member of Parliament of the Republic of Lithuania, Chair of the Environmental Protection Committee

Speakers:

• Helene Gallis, Director of Partnerships and Innovation at Nabolagshager www.nabolagshager.no / Topic: Urban gardens and composting in the city.

• Jūratė Žaltauskaitė, Associate Professor at Vytautas Magnus University department of Environmental Science / Topic: Scientists and local communities collaborating for change: pilot study in Kaunas Fortress

• Jūratė Jackytė, Kaunas City Municipality Public Health Bureau specialist, WHO “Healthy Cities” network coordinator in Kaunas city / Topic: Urban gardens and public health

• Rūta Lukošiūnaitė, sustainability practitioner, project “Šilainiai gardens” developer. / Topic: Urban gardening – Holistic placemaking approach for sustainability
• Anneli Ohvril, composting expert from Estonia / Topic: How to raise awareness about composting on a national level and inspire people to start?
• Maria Derlõš / Topic: urban gardens in Tallinn, Estonia https://lasnaidee.ee/
• Jaakko Blomberg, producer, activist, city-maker, innovator, founder of Kera-kollektiivi (Finland) / Topic: Transforming public space.

EVENT VIDEO:

https://fb.watch/420YaRnyu9/

FORUM PRESENTATIONS

Anneli Ohvril:

Jaakko Blomberg:

Rūta Lukošiūnaitė:

Jūratė Jackytė:

Maria Derlõš:

Forum language: English.

 Forum was hosted by Austė Černiauskaitė, founder of the social initiative “Coolūkis”.

 Graphic recording by Ugnė Balčiūnaitė.

Forum organised in partnership with Public Institution “Kaunas Fortress Park” and Vytautas Magnus University department of Environmental Science.

Funded by Nordic Council of Ministers Office in Lithuania.

For most up-to-date information please visit Facebook event page.

„Nature and Fortress” – this is the title of an interdisciplinary exhibition that is currently under co-creation. Soon everyone, eager to discover how nature and fortress are coexisting, will have the opportunity to visit this exhibition. During this collaboration the public institution “Kaunas Fortress Park” and “Silainiai Project“ team guided by the scientists from “Vytautas Magnus University” (VMU) dived into environmental studies. The culture, heritage, nature and climate change all are often objects of public and political debates. The scientist Jūratė Žaltauskaitė shares that there is a lack of initiatives that would address all these themes in at least an interdisciplinary manner. Such research and projects are, by nature, very complex and difficult to define, so it is such exhibitions that can help us all get to know not only the environment that surrounds us, but also better comprehend all the ways we are interrelated.

Heritage territories such as Kaunas Fortress are not only foci of history and culture, they are places where many plants and animals find refuge, for which there would otherwise be no place in the city. In order to manage these areas in a sustainable way, we need to be able to look at them from different perspectives. Interdisciplinary collaboration between environmental scientists, heritage conservationists and community cultivators can become the kaleidoscope that will help to see how sustainability amongst nature and the fortress can be nurtured creatively and communally.

Jūratė Žaltauskaitė (JŽ) the Associate Professor of the Department of Environmental Science at the VMU Faculty of Natural Sciences, today shares with us her insights from recent research and talks about the importance of such projects. Scientist is interviewed by Rūta Lukošiūnaitė (RL), co-creator of projects aimed at contextualizing the concept of sustainability in specific places.

RL: Maybe let’s start with the exhibition itself. Tell us what this exhibition, that you are preparing, is about?

JŽ: We are invited to represent the environmental side. When Kaunas Fortress Park discusses the maintenance of objects, old and new pollution topics arise very often. Because of the plenitude of different objects and their locations, a need emerged for a sort of an inventory. In order to develop new forms of coping, it is first important to understand the current situation, especially if we want to create safe and communal spaces. This is how the Department of Environmental Science of Vytautas Magnus University appeared in the picture. We try to systematize key environmental issues and conduct research. To ensure that such information is not left in drawers and scientific laboratories, this exhibition is being prepared.

RL: What are the main problems in the territories of Kaunas Fortress?

JŽ: In summary, the biggest problem in these areas, which is obvious to everyone, is waste. There is a lot of waste that accumulated throughout the years, and there is quite a bit of waste that we think is brought by the city or neighbourhood residents themselves. Such quantities tell us that someone is deliberately choosing to bring or even transport waste into these protected areas. In addition to waste problems, the fortress buildings and structures themselves are damaged in many places. While these areas make a strong contribution to maintaining biodiversity in the city, they are also rich in invasive species. Previously, there has never been an interest in water or soil quality in these areas. In the absence of such data, it is not possible to decide which activities can be encouraged and which problems have to be addressed immediately.

RL: In preparation for this exhibition, you not only inspected what kind of waste is still appearing in the territories of Kaunas Fortress, but, as you mentioned, you are also doing scientific research. What are these studies?

JŽ: We chose Fort Number 8 for more detailed research. Surface soil (up to 20 cm depth) and surface water samples were taken. In the laboratory, we are still analysing the quantities of heavy metals and nutrients in the samples taken.

RL: Why is the inclusion of such studies in the preparation of information for this exhibition important?

JŽ: This is an essential element in speaking or making any decisions related to the use of the site. Such information is also important when considering visitor security questions. When we consider these questions, without such data we do not know what situation we have to work with and it is very difficult to find solutions when we do not know, first of all, what problem we are trying to solve. As for the Fort Number 8, if we have a community that is forming and establishing an urban garden, then we need to know if it is safe to grow vegetables there or not. Such scientific information allows us to speak argumentatively and move more quickly from abstract assumptions to the search for more concrete solutions.

RL: It seems that these studies are providing a very important information. What can be said about the surface waters of Fort Number 8 at the moment?

JŽ: The initial water quality surveys show that in some places heavy metal concentrations exceed the safe level in Lithuania for surface water bodies. For example, the copper concentration is slightly exceeded. The data for heavy metals also shows that the problem in water is not big, but if we talk about nutrient indicators, the situation is a little different here. Currently, we only have phosphorus data and it tells us that the quality of the surface water bodies in Fort Number 8 are on a spectrum – from good to very bad quality. Having studied the environment from which theses samples were taken we can point to the pipes of unknown origin as sources of the contaminated water. These pipes can be spotted easily. Bad odour, strange colour, and research identify that phosphorus concentrations are being exceeded and that there may be pollution coming from surrounding homes. The municipality should investigate what is the situations with connections to the city sewage network. Further we will continue to analyse other nutrients.

RL: This does not sound like a very good situation. What can you say about the surface soil of Fort Number 8?

JŽ: Soil samples are currently only evaluated from the perspective of heavy metals. The situation here is also not very good. Almost all samples exceed the copper norm. Zinc and nickel standards are exceeded in quite a few samples also. The chromium standard is also exceeded in some places. In some cases, these concentration limits are no longer exceeded with a few percentages, but the concentration is that of double or triple the safe norm. These concentrations are not typical and they are a consequence of human created pollution. Whether this is a consequence of historical pollution or current is not clear, as only surface soil has been studied. It would be useful to look deeper. Samples taken from deeper soil layers would allow help us understand if this is historical pollution consequences or pollution is caused by current practices such as fertilization and pesticide use. In addition to these troubling results, there is also something more positive. We did not find that the norm was exceeded for highly harmful, toxic metals such as cadmium and lead. Analysis of samples from the areas where gardening is active do not show heavy metal or other pollution problems.

RL: Results seem both joyful and sad. Can you help us understand what these results tell us about the situation in Fort Number 8?

JŽ: From the results we see such parallels that the concentrations of the same metals are exceeded in both soil and water. Because these metals are quite mobile, they easily leach from the soil and enter the fort canal. Naturally, concentrations in water are smaller because water moves faster and soils are more likely to accumulate such substances. These results suggest that this is a site-specific issue. The results also tell us that we need to take care and manage these areas. The status of a protected area informs us that we must choose environmentally friendly, sustainable management methods. As the situation is not horribly bad and pollution is not evenly distributed throughout the territory, it is possible to strategically identify points where the situation could be remedied quickly. These are only initial tests that are undertaken for the first time in only one of the many objects managed by Kaunas Fortress Park. These insights cannot be applied as standard to all other locations. This is the first pilot study that shows quite good results, and most importantly, shows that we need to continue researching further.

RL: What can Fort Number 8 visitors and people who use the area take as insights from these results?

JŽ: These results should be most important for those involved in urban gardening. It is important to choose the right gardening location, and maybe even consider planting in raised beds. Because it is not a very high level of pollution, the community can easily get involved in cleaning up and management. Consideration should be given to cleaning up the most problematic areas, such as piles of accumulated waste, which emit a lot of pollutants. Take an interest in environmentally friendly gardening methods, learn about plants that can help balance that pollution. Such activities can bring the community and society together for a common goal. And if a community contributes to improving the quality of its environment, the community itself only grows stronger and we all just live better as a consequence.

RL: How do the studied heavy metals and nutrients move in the environment?

JŽ: There are many factors here that determine the accumulation and movement of materials. The test substances move through water and soil. By paying attention to the terrain and slopes, we can predict where accumulations may occur and where there is a higher risk of finding higher concentrations. There are many possible routes of movement, so it is very important to look at what the environment is and who uses it and how. The main sources of copper and zinc in the soil are mostly fertilizers and pesticides brought into the soil by humans themselves. Each heavy metal is very different and performs different functions and moves differently. Some heavy metals are also micro nutrients (such as copper and zinc) that are very necessary for our body. Small amounts are not harmful to us. As these substances also enter the food chain, concentrations in plants should be investigated in the future. Although each plant species accumulates such substances in its own way, metals in plants usually accumulate in the roots. There are plant species that accumulate these substances very strongly and they could be grown exactly where there are problems. These substances can also travel from the roots to the aboveground part of the plant, where they can accumulate or which we can then cut down and use, for example, for biofuels.

RL: How can we maintain soil and water health together with nature?

JŽ: Plants are very widely used for cleaning sensitive areas (method known as phytoremediation) because we cannot choose any drastic mechanical and chemical methods to clean the soil. Drastic methods increase the risk of the formation of other hazardous substances, and can destroy sensitive existing structures. The easiest way is to choose the right plant species, which are enjoyed by visitors who do not destroy the protected structures and are native. We clean the soil and at the same time have a plant that sequesters carbon dioxide (one of the main greenhouse gases) from the atmosphere, in this way contributing to climate change mitigation and creating an environment that is a pleasure to visit and be in. Making the decision to clean and manage the areas in this way is a matter of desire and knowledge. Cooperation, research and a continuous desire to improve and preserve the unique spaces of Kaunas Fortress are very important elements. Repeated studies are needed to ensure that this desire does not fade and that we do not work with old information. Such studies do not have to be done very often. Heavy metals in the soil would suffice to be studied every few years. Surface waters should be surveyed more frequently, and it would be even more important to deal with pipes from unknown sources.

We ended the conversation with Jūratė Žaltauskaite, rejoicing that the beginnings of interdisciplinary cooperation in Lithuania already exist. Although access to funding for such projects is still difficult, interactions between environmental science and culture are ongoing. This is an interesting and emerging area that will become increasingly important in a changing climate. The researcher hopes that the initiators of projects such as this exhibition will not lose enthusiasm, because “only thanks to such enthusiasts do we observe the recovering district communities that are actively involved in managing and improving their urban environment and thus solve many environmental, social and economic problems.” Follow the website of Kaunas Fortress Park http://www.kaunotvirtovė.lt and do not miss the opportunity to learn more about nature and the fortress.

Activities in Fort Number 8: http://www.silainiaiproject.com

/// LIETUVIŠKAI

Forumas “Veiksmai klimato srityje: miesto daržai ir kompostavimas mieste” kovo 5 d. 9-12 val.

Forumas vyks internete, Zoom platformoje. Registracijos nuoroda

Gyva transliacija – Šilainių sodų Facebook puslapyje @silainiusodai

Forumas vyks anglų kalba.

Klimato kaita gali skambėti kaip abstrakti ir pribloškianti sąvoka, bet ar gali aktyvūs piliečiai ir vietos bendruomenės ką nors pakeisti? Kviečiame susitikti su įkvepiančiais pranešėjais NVO, socialinio verslo ir viešojo sektoriaus srityse, kurie kuria tvarius projektus ir imasi praktinių veiksmų, ne tik naudingų mūsų aplinkai, bet ir teigiamai veikiančių mūsų sveikatą ir gerovę. Mūsų dėmesys bus sutelktas į miesto sodininkystę ir kompostavimą mieste.

Pranešėjai:

• Helene Gallis, socialinio verslo “Nabolagshager” direktorė (Norvegija);

• Jūratė Žaltauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė; 
• Rūta Lukošiūnaitė, tvarumo praktikė, Šilainių sodų vystytoja; 
• Jūratė Jackytė, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, PSO Sveiko miesto koordinatorė Kauno mieste ir kiti.

Forumą finansuoja Šiaurės ministrų biuras Lietuvoje.

Partneriai: VšĮ Kauno tvirtovės parkas ir Vytauto Didžiojo universitetas

Pasibaigus karantinui pakviesime jus į parodą “Gamta ir Tvirtovė”, o pavasarį – į kompostavimo mieste dirbtuves Kauno tvirtovės VIII forte!

Gamta ir Tvirtovė

„Gamta ir Tvirtovė“ – taip pavadinta šiuo metu ruošiama tarpdisciplininiu bendradarbiavimu pagrįsta paroda, kurią šiais metais galės apžiūrėti visi, kuriems smalsu, kaip šiuo metu sugyvena būtent gamta ir tvirtovė. VšĮ „Kauno Tvirtovės Parkas” ir „Šilainiai Project“ komanda, lydimi Vilniaus Didžiojo Universiteto (VDU) mokslininkų, pasinėrė į aplinkotyros studijas. Kultūra, paveldas, gamta ir klimato kaita yra dažnai aptarinėjami visuomenėje ir politikoje, tačiau, mokslininkės Jūratės Žaltauskaitės nuomone, trūksta iniciatyvų, kurios siekia šias temas nagrinėti tarpsritiškai. Tokie tyrimai ir projektai iš prigimties yra labai kompleksiški ir sunkiai apibrėžiami, todėl būtent tokios parodos gali padėti mums visiems susipažinti ne tik su aplinka, kuri mus supa, bet ir suprasti savo ryšius su ja.

Tokios paveldo teritorijos kaip Kauno tvirtovė yra ne tik istorijos ir kultūros židiniai, tai yra vietos, kur prieglobstį randa daugybė augalų ir gyvūnų, kuriems kitaip mieste vietos neatsirastų. Siekiant šias teritorijas valdyti darniai, turime turėti galimybę į jas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas tarp aplinkotyros mokslininkų, paveldosaugininkų ir bendruomeniškumo puoselėtojų gali tapti tuo kaleidoskopu, kuris padės pamatyti kaip darna tarp gamtos ir tvirtovės gali būti puoselėjama kūrybiškai ir bendruomeniškai.

Jūratė Žaltauskaitė (JŽ) yra VDU Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė, kuri šiandien su mumis dalijasi savo įžvalgomis iš neseniai atliktų tyrimų bei pasakoja apie tokių projektų svarbą. Jūratę Žaltauskaitę kalbina Rūta Lukošiūnaitė (RL),  projektų, siekiančių kontekstualizuoti darnumo sampratą konkrečiose vietose, bendrakūrėja.

RL: Gal pradėkime nuo pačios parodos. Papasakokite apie ką ši paroda, kurią ruošiate?

JŽ: Mes pakviesti tam, kad atstovautume aplinkos pusę. “Kauno Tvirtovės Parkui” svarstant objektų priežiūros klausimus dažnai iškyla senos ir naujos taršos temos. Kadangi objektų daug, norėjosi tokios kaip ir inventorizacijos. Siekiant naujų įveiklinimo formų, pirmiausia yra svarbu suprasti dabartinę situaciją, ypač jei norime kurti saugias ir bendruomeniškas erdves. Taip čia ir atsirado VDU Aplinkotyros katedra. Mes bandome susisteminti pagrindines su aplinka susijusias problemas ir atlikti mokslinius tyrimus. Kad tokia informacija neužsiliktų stalčiuose ir mokslinėse laboratorijos, yra ruošiama ši paroda.

RL: Tai kokios gi tos pagrindinės problemos Kauno tvirtovės teritorijose?

JŽ: Apibendrinant galima sakyti, kad didžiausia problema šiose teritorijose, kuri yra akivaizdi visiems, yra atliekos. Atliekos likusios ir iš seniau, ir tos, kurias aplinkiniai gyventojai suneša ar net suveža, didžiuliais kiekiais į šias teritorijas. Tokie kiekiai mums sako, kad kažkas sąmoningai renkasi atliekas versti saugomose teritorijose. Šalia atliekų problemos, patys tvirtovės pastatai ir struktūros daug kur yra pažeistos. Nors šios teritorijos stipriai prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo mieste, jose taip pat gausu invazinių rūšių. Prieš tai niekada nebuvo domėtasi vandens ar dirvožemio kokybe šiose teritorijose. Neturint šių duomenų neina nuspręsti kokias veiklas galima skatinti ir kokias problemas reikėtų spręsti nedelsiant.

RL: Ruošiantis šiai parodai ne tik apžiūrėta kokios atliekos vis atsiranda Kauno tvirtovės teritorijose bet, kaip minėjote, atliekate ir mokslinius tyrimus. Kokie tai tyrimai?

JŽ: Detalesniems tyrimams pasirinkome Vlll fortą. Buvo paimti paviršinio dirvožemio (iki 20 cm gylio) ir paviršinio vandens mėginiai. Laboratorijoje vis dar analizuojame sunkiųjų metalų ir maisto medžiagų kiekius, paimtuose mėginiuose. 

RL: Kodėl tokių tyrimų įtraukimas į informacijos parengimą šiai parodai yra svarbus?

JŽ: Tai yra esminis elementas, kalbant arba priimant bet kokius su teritorijos naudojimu susijusius sprendimus. Tokia informacija taip pat yra svarbi svarstant lankytojų saugumo klausimus. Kai svarstome šiuos klausimus, be tokių duomenų mes nežinome su kokia situacija turime dirbti ir yra labai sunku ieškoti kažkokių tai sprendinių kai nežinome, visų pirma, kokią problemą bandome spręsti. Kalbant apie tą patį Vlll fortą, jei bendruomenė jungiasi, įsikūrinėja miesto sodus, tai mes turime žinoti ar ten yra saugu auginti daržoves ar ne. Tokia mokslinė informacija leidžia kalbėti argumentuotai ir greičiau pajudėti nuo abstrakčių spėliojimų prie konkretesnių sprendinių paieškos.

RL: Atrodo, jog tai yra labai svarbi informacija. Ką šiuo metu galite pasakyti apie Vlll forto paviršinius vandenis?

JŽ: Iš pradinių vandens kokybės tyrimų matom, kad kai kuriose vietose sunkiųjų metalų koncentracijos viršija leistinas Lietuvoje normas paviršinio vandens telkiniams. Pavyzdžiui, neženkliai yra viršijama  vario koncentracija.  Sunkiųjų metalų duomenys rodo, kad problema vandenyje nėra didelė, tačiau jei kalbame apie maisto medžiagų rodiklius, čia situacija šiek tiek kitokia. Šiuo metu turime tik fosforo duomenis, kurie mums sako, kad Vlll forto paviršinio vandens telkiniai išpildo visą spektrą – nuo geros iki labai blogos kokybės. Jei svarstant šiuos duomenis, jų aplinkoje labai aiškiai pamatytume kad į forto teritoriją užterštas vanduo atiteka pagrinde neaiškios kilmės vamzdžiais. Šie vamzdžiai yra gan lengvai pastebimi. Blogas kvapas, keista spalva ir tyrimai identifikuoja, kad yra viršijama fosforo koncentracija ir kad tai gali būti tarša ateinanti iš aplinkinių namų. Savivaldybė turėtų nagrinėti kokia ten situacija su prisijungimu prie miesto nuotekų tinklo. Toliau bandysime matuoti kitas maistines medžiagas.

RL: Skamba nekaip. Ką galite pasakyti apie Vlll forto paviršinį dirvožemį?

JŽ: Paviršinio dirvožemio mėginiai kol kas įvertinti tik iš sunkiųjų metalų perspektyvos. Čia situacija taip pat nėra labai gera. Beveik visuose mėginiuose viršijama vario norma. Daug kur viršijamos cinko ir nikelio normos. Nedaug kur viršijama ir chromo norma. Kai kur šios koncentracijų normos viršijamos jau ne procentais o netgi dvigubai ar trigubai. Šie duomenys rodo, jog tai yra ne tipinės koncentracijos ir jos tokios aukštos būtent dėl žmonių taršos. Ar tai istorinės taršos pasekmės ar dabartinės nėra aišku, nes tyrinėjome tik paviršinį dirvožemį. Būtų naudinga pažiūrėti ir giliau. Mėginiai paimti iš giliau atspindėtų istorinę taršą ir leistų suprasti ar tai tarša kylanti iš gilesnių sluoksnių, ar ji labiau susijusi su dabartinėmis praktikomis, kaip tręšimo ir pesticidų naudojimo. Šalia šių nekokių rezultatų yra ir kuo pasidžiaugti. Neaptikome, kad būtų viršyta labai kenksmingų, toksiškų metalų, tokių kaip kadmis ir švinas. Tyrimai aktyvios daržininkystės vietose parodė, kad ten sunkiųjų metalų koncentracijos nepadidėjusios ir užterštumo problemos neradome.

RL: Atrodo, kad ir džiugu ir liūdna. Gal galite padėti suprasti ką šie rezultatai mums sako apie situaciją Vlll forte?

JŽ: Iš rezultatų matom tokias paraleles, kad tų pačių metalų koncentracijos viršijamos ir dirvožemyje ir vandenyje. Kadangi šie metalai yra gan mobilūs, jie nesunkiai išsiplauna iš dirvožemio ir patenka į forto kanalą. Natūralu, jog vandenyje viršijimai yra mažesni, nes vanduo juda greičiau, o dirvožemis yra labiau linkęs kaupti tokias medžiagas. Šie rezultatai rodo, kad tai yra konkrečios vietos problematika. Taip pat rezultatai mums sako, kad mes turime tvarkyti šias teritorijas. Saugomos teritorijos statusas mus informuoja, kad mes turime pasirinkti draugiškus aplinkai, tvarius tvarkymo būdus. Kadangi situacija nėra bloga ir nėra vienodai pasiskirsčiusi visoje teritorijoje, galima strategiškai identifikuoti taškus, kuriuos sutvarkius situacija galėtų greitai pasitaisyti. Šie tyrimai yra tik pradiniai ir atliekami pirmą kartą, viename iš daugybės „Kauno Tvirtovės Parko” valdomų objektų. Šių įžvalgų negalima pritaikyti standartiškai visai tvirtovei. Čia yra pirmas pilotinis tyrimas, kuris rodo visai neblogus rezultatus, o svarbiausia rodo, kad mums reikia tyrinėti plačiau ir toliau.

RL: O kaip suprasti šiuos rezultatus Vlll forto lankytojams ir žmonėms, kurie naudojasi šia teritorija?

JŽ: Šie rezultatai svarbiausi turėtų būti tiems, kurie užsiiminėja miesto daržininkyste. Svarbu yra tinkamai pasirinkti daržininkystės vietą, o gal net svarstyti sodininkauti pakeltose lysvėse. Kadangi tai nėra labai didelė tarša, bendruomenė gali lengvai įsijungti į išvalymą ir tvarkymą. Turėtų būti galvojama apie tai, kaip išvalyti problemines vietas, pavyzdžiui tokias kaip sukauptų atliekų krūvos, iš kurių ir išsiplauna daug teršalų. Pasidomėti palankiais aplinkai metodais, tarkim kaip augalais, kurie padėtų tą taršą subalansuoti. Tokios veiklos gali suburti bendruomenę ir visuomenę bendram tikslui. Ir jei bendruomenė prisideda prie savo aplinkos kokybės gerinimo, pati bendruomenė tik stiprėja ir mes visi nuo to tik gyvename geriau.

RL: Kaip šios tyrinėjamos medžiagos juda aplinkoje?

JŽ: Čia yra daug faktorių, nuo kurių priklauso medžiagų kaupimasis ir judėjimas. Tiriamos medžiagos juda per vandenį ir dirvožemį. Atkreipiant dėmesį į reljefą ir nuolydžius galime nuspėti kur gali vykti sankaupos ir kur yra didesnė rizika rasti aukštesnes koncentracijas. Galimų judėjimo kelių yra ne vienas, todėl labai svarbu žiūrėti kokia yra aplinka ir kas ir kaip ja naudojasi. Pagrindiniai vario ir cinko šaltiniai dirvožemyje dažniausiai yra trąšos ir pesticidai, kuriuos į dirvožemį atneša patys žmonės. Kiekvienas sunkusis metalas yra labai skirtingas ir atlieka skirtingas funkcijas bei juda skirtingai. Kai kurie sunkieji metalai yra ir mikro maisto medžiagos (pvz.: varis ir cinkas), kurios yra mūsų organizmui labai reikalingos. Maži jų kiekiai mums nėra kenksmingi. Kadangi šios medžiagos patenka ir į mitybos grandinę, ateityje reikėtų ištirti koncentracijas augaluose. Nors kiekviena augalų rūšis savaip kaupia tokias medžiagas, metalai augaluose dažniausiai kaupiasi šaknyse. Yra augalų rūšių kurios kaupia šias medžiagas labai stipriai ir jos galėtų būti auginamos būtent ten, kur yra problemos. Šios medžiagos taip pat gali keliauti iš šaknų į antžeminę augalo dalį, kur jos gali kauptis arba kurią mes po to galime nupjauti ir, pavyzdžiui, panaudoti biokuro reikmėms.

RL: Kaip galime kartu su gamta palaikyti dirvožemio ir vandens sveikatą?

JŽ: Jautrių teritorijų valymui augalai yra labai plačiai naudojami, nes negalime rinktis jokių drastiškų mechaninių ir cheminių metodų išvalyti dirvožemį. Tokie drastiški metodai didina riziką kitų pavojingų medžiagų atsiradimui, bei gali sugriauti jautrias egzistuojančias struktūras. Paprasčiausias būdas yra pasirinkti tinkamas augalų rūšis, kuriomis džiaugiasi lankytojai, kurios neardo saugomų struktūrų ir yra vietinės kilmės. Mes išvalome dirvožemį ir tuo pačiu turime augalą, kuris suriša anglies dvideginį (viena iš pagrindinių šiltnamio efektą skatinančių atmosferinių dujų) iš atmosferos, reiškia, prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir kuriame aplinką, kurioje malonu apsilankyti ir būti. Priimti sprendimą būtent taip valyti ir valdyti teritorijas yra noro ir žinių reikalas. Bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir tęstinis noras gerinti ir saugoti unikalias Kauno tvirtovės erdves yra labai svarbūs elementai. Tam, kad toks noras neišblėstų ir nedirbtume su sena informacija, reikalingi pakartotiniai tyrimai. Labai dažnai jų atlikinėti nereikia. Sunkiuosius metalus dirvožemyje užtektų tirti kas kelis metus. Paviršinius vandenis reikėtų tirti dažniau, o dar svarbiau būtų susitvarkyti su nežinia iš kur atvestais vamzdžiais.

Pokalbį su Jūrate Žaltauskaite baigėme besidžiaugdamos, kad tarpdisciplininio bendradarbiavimo užuomazgų Lietuvoje jau yra. Nors finansavimą tokiems projektams gauti vis dar yra sunku, aplinkotyros ir kultūros sąveikavimas vyksta. Tai yra įdomi ir naujai besiformuojanti sritis, kuri besikeičiančiomis klimato sąlygomis taps vis svarbesnė. Mokslininkė tikisi, kad tokių projektų, kaip ši paroda, iniciatoriai nepraras entuziazmo, nes „tik dėka tokių entuziastų mes stebime atsikuriančias rajonų bendruomenes, kurios aktyviai įsijungia į savo miesto aplinkos tvarkymą ir gerinimą ir taip mes sprendžiame daugybę aplinkos, socialinių ir ekonominių problemų“. Sekite „Kauno Tvirtovės Parko” interneto svetainę www.kaunotvirtovė.lt ir nepraleiskite progos sužinoti daugiau apie gamtą ir tvirtovę.

Duomenys Excel formatu:

Parodą “Gamta ir Tvirtovė” finansavo Lietuvos kultūros taryba.