Marija Nemčenko

[Lietuviškai skaitykite žemiau]

Artist Marija Nemčenko has worked in Šilainiai in January and August 2016.

Marija Nemčenko was born in Lithuania and has recently graduated from Glasgow School of Art. She did a residency in Morocco which was funded by the European Cultural Foundation. Marija has exhibited works in England, Lithuania, Scotland and Morocco. Her work is inspired by cultural appropriations that appear in fashion, media and traditions and construct new cultural identities in the West.

Whilst working with diverse cultural references and communities in relation to the development of her own work, Marija Nemčenko is eager to develop her creative career both nationally and internationally. ‭Instead of being directly performative, her recent works, explore performativity throughout the combination of sculpture, modern technology and installation art; therefore, the process becomes a ritual, which constitutes itself as an act of performance – a fragment of theatre. The dreamscape that exists in her works illustrates how an ordinary life interflows with imaginary historicism with its own paths of religion,‭ ‬culture and myths.‭ ‬In the world of displaced contemporary rituals, mundane objects are situated away from their natural contexts.‭ Here lustrous paper can ‬substitute crystals and ‬fictitious ‬gold can glisten like the real one never did; here fake artefacts and staged events ‬allude to the world of symbols, which speak of irrational approach to an ordinary life. An apparent interest and knowledge of alternative belief systems ‬result in humour and awkwardness deriving from her attempt to fit such interests into contemporary art context.‭ This conflation manifests itself as an exploration of culturally confused concepts of archaic and tribal rites that float in the thick air between the poles of East and West. Hence,‭ ‬throughout the ‬layered and ambiguous nature of her work Marija Nemčenko is eager to constantly explore her own as well as other‭’‬s relation to both earthly and spiritual worlds.‭ DIScrit 89plus

You can learn more about Marija’s practice on her website: http://www.marijanemcenko.com.

[Lietuviškai]

Mano praktika jau kurį laiką yra susijusi su Vidurio Rytais ir egzotika skilndančia iš šio regiono. Rytų egzotika jau kurį laiką violiojo Vakarus savo mistiniu grožiu, haremais, sultonais ir gundančiom ‘Aladino’ moterim. Atitinkmai, iš to kilo studijos, kurios nuo 18-ojo amžiaus oficialiai pradėtos vadinti “Orientalizmo” studijomis. Šios studijos dažniausiai analizavo Britų ar Prancūzų užokupuotas Rytų teritorijas ir jų istoriją, papročius ir kultūrą ją sekdami, rašydami, per-rašydami ir tuo pačiu iškreipdami. Tai buvo dalina kolonizacijos strategija, tad žavesys tapo neatsiejamas nuo pasibjaurėjimo, representacija nuo stereotipų…Vadinasi, galima daryti išvadą, jog egzotiką galima būtų apibūdinti posakiu “ne viskas auksas kas auksu žiba”. Egzotika – tai sudėtingas kultūrinis konstruktas, kuriame susijungia ir tiesa, ir iškreiptas vaizdinys, ir konsumpcija, ir turizmas. Dažniausiai egzotika patyriama turint atstumo nuo egzotifikuojamos vietos. Laikui bėgant buvo ganėtinai sunku kūrti darbus įkvėptus Vidurio Rytais ir nepakliūti į romantikos spąstus pačiai. Taigi, su šia mintimi galvoje nusprendžiau bandyti pritaikyti šias “Orientalizmo” studijas savo pačios biografijai ir gimtinei. Norėjau atrasti sąsąja tarp Vidurio Rytų ir Baltijos bei Rytų Europos šalių, ir tai pasirodo nebuvo be-galo sunku – ‘Pergalės” 1936-ųjų metų reklamos plakate Lietuviška prekė yra sulyginama su Rytietiška išmintimi.

pergale

Norėdama surasti minėtų sąsąju pradėjau žvelgti į istoriją ir geografiją – bandyti atsekti pirklių ir prekių mainų kelius. Tačiau jungtis slėpėsi ne čia – didžiausias ryšis istoriškai radosi sovietų okupacijos laikais. Jei mes pažvelgtumėm į žemėlapį, kuris norodo teritoriją priklaususią sovietų sąjungai (šiame žemėlapyje net nenurodytas Afganistanas, kuriame SSRS įtakojo besitęsiančius konfliktus ir taip toliau) mes pamatytumėm, jog sovietiniai tarybiniai sąjungai priklausė šalys nuo Rytų Europos, Kaukazo iki Vidurio Rytų. Tai buvo mano savotiškas EUREKA momentas. Nuo šio momento galėjau atsekti tam tikrų objektų populiarumo pėdsakus Lietuvoje būtent vadinamuoju ‘sovietmečiu’. Ir visgi faktas jog objektai keliavo yra ganėtinai naturalu – atvykę iš rytų jie galėjo apsistoti ir Lietuvoje tuo pataptdami didele kultūros dalimi.

map

Vienu iš tokių objektų patapo Persiškas kilimas. Kilimas Rytuose yra didelė kultūros dalis, atitinkmai, kilimas kabantis ant sienos buvo neatsiejamas nuo daugelio sovietmečio interjero dalies. Tradiciškai Rytuose kilimas taipat buvo kabinamas ant sienų, ypatingai kaimuose, tiek dėl dekoracinių tiek dėl praktinių priežasčių – kilimas puiki insuliacijos atmaina.

kilimas

Kiekvienas gimęs prieš ar per 90-tuosius turbūt esame susidūrę su kilimais iškabintomis sienomis. Dažniausiai kilimas kabėdavo virš lovos, sofos ir t.t. tapdamas neatsiejama kambario, taipogi buitinių ar netgi proginių nuotraukų dalimi. Aš ir pati atmenu kaip pas močiutę ar jos drauges galima buvo pamatyti įvariausių raštų kilimų būtent budingų Rytietiškiems, Persiškiems dekorams.

Naršant asmeninius archyvus ir personalines nuotraukas mamos skrynioje aš atradau ir savo ‘kilimines’ fotografijas. Tai mūsų senasis butas deja, ne Šilainiuose, o Šanciuose, tačiau tai ganėtinai arti. Radau netgi ne viena, o tris nuotraukas darytas tuo pačiu metu ir nors kompozicija skirtinga, visose nuotraukose dominuoja kilimas ar bent jo jau fragmentas. Būtent šios nuotraukos tapo trūkstama delionės dalimi – tai buvo personalinis aspektas, kuris mano interpretacijoje sujungė mano domėjimasi Vidurio Rytais, Rytietiškais objektais, sovietmečio egzotika ir pačios biografiją.

marija-nemcenko-80

Toliau apie Marijos Nemčenko darbus skaitykite čia: marija-nemcenko-darbu-pristatymas

Advertisements